Kaip pagrindinė šiuolaikinių ryšių tinklų perdavimo priemonė, šviesolaidinių kabelių veikimas ir patikimumas tiesiogiai priklauso nuo griežtų standartų ir specifikacijų. Dauguma šviesolaidinių kabelių, kaip reprezentatyvus pramonės gaminys, atitinka standartus, apimančius tarptautinius standartus, regioninius techninius reikalavimus ir konkrečias gamintojo gaires, užtikrinant efektyvų perdavimą ir ilgalaikį stabilumą sudėtingose aplinkose. Šiame straipsnyje sistemingai paaiškinami daugumos šviesolaidinių kabelių įgyvendinimo standartai, įskaitant techninius parametrus, bandymo metodus ir sertifikavimo sistemas.
1. Tarptautinė standartų sistema
Daugumos šviesolaidinių kabelių projektavimas ir gamyba visų pirma atitinka pagrindinius Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (ITU{0}}T) ir Tarptautinės elektrotechnikos komisijos (IEC) nustatytus standartus. Pavyzdžiui, ITU-T G.652 ir G.655 apibrėžia vieno -modės optinio pluošto geometrines charakteristikas, slopinimo koeficientą ir sklaidos parametrus, o IEC 60793 toliau patikslina optinių charakteristikų specifikacijas, įskaitant slopinimo reikšmes esant 1310 nm ir 1550 t‐6 t. dB/km ir Mažiau nei arba lygus atitinkamai 0,22 dB/km). Be to, išorinio apvalkalo medžiaga ir mechaninis stiprumas turi atitikti optinių kabelių pritaikymo aplinkai reikalavimus, kaip nurodyta IEC 60794-1-2, pvz., atsparumas tempimui (didesnis arba lygus 1000 N) ir lenkimo spindulys (statinis Didesnis arba lygus 10 kabelių skersmenų, dinaminis Didesnis arba lygus 20 kabelių skersmenų).
2. Regioninis techninis pritaikymas
Dauguma šviesolaidinių kabelių turi atitikti papildomus regioninius standartus, kad atitiktų specifinius skirtingų regionų poreikius. Pavyzdžiui, Šiaurės Amerikos rinkoje ANSI/TIA-568 serijos standartai nustato pralaidumo reikalavimus daugiamodėms optinėms skaiduloms (pvz., OM3/OM4), naudojamoms komercinių pastatų kabeliuose (didesnis arba lygus 2000MHz/km esant 10Gbps@850nm). Europa pabrėžia atsparumą ugniai pagal EN 50173 (pavyzdžiui, mažo{10}}dūmų nulinio halogeno (LSZH) apvalkalai turi išlaikyti IEC 60332-1 atsparumo ugniai testą). Dauguma kabelių užtikrina suderinamumą šiais atvejais, reguliuodami buferinio sluoksnio struktūrą arba apvalkalo medžiagą.
3. Pagrindiniai veikimo testo standartai
Norint patikrinti gaminio kokybę, dauguma šviesolaidinių kabelių atliekami standartizuotų bandymų serija:
Optinis našumas: jungties praradimas ir jungties atspindys matuojami naudojant OTDR (Optical Time Domain Reflectometer) (grįžimo nuostoliai yra didesni arba lygūs 45 dB);
Mechaninis patvarumas: pakartotinis lenkimo bandymas pagal IEC 60794-1-E1 (slopinimo padidėjimas po 1000 ciklų mažesnis arba lygus 0,1 dB);
Prisitaikymas prie aplinkos: ciklų bandymas aukštoje ir žemoje temperatūroje (nuo -40 laipsnių iki +85 laipsnių), drėgnos šilumos bandymas (85 % santykinis drėgnis @ 85 laipsnių 96 valandas) ir druskos purškimo korozijos testas (pagal IEC 60068-2-52).
4. Sertifikavimas ir atitiktis
Daugeliui šviesolaidinių kabelių paprastai reikalingas trečiosios šalies -sertifikavimas, pvz., OFNR / OFNP antipireno sertifikatas iš UL (Underwriters Laboratories), ES CE ženklas (apima EMC ir RoHS direktyvas) ir telekomunikacijų kabelių tinklo prieigos patvirtinimas iš Kinijos Taier sertifikavimo centro (TLC). Šie sertifikatai užtikrina produktų sąveiką ir teisinę atitiktį pasaulinėje tiekimo grandinėje.
Išvada
Daugumos šviesolaidinių kabelių standartai įkūnija pusiausvyrą tarp techninio griežtumo ir rinkos paklausos. Integruodami tarptautinius standartus, regioninį atitiktį ir griežtus testavimo procesus, šie produktai ne tik užtikrina didelės spartos duomenų perdavimo{1}} patikimumą, bet ir suteikia tvirtą fizinį pagrindą naujoms sritims, tokioms kaip 5G ir debesų kompiuterija. Tobulėjant optinio ryšio technologijoms, atitinkami standartai ir toliau bus atnaujinami, todėl šviesolaidinių kabelių kūrimas bus didesnis ir mažesnis pralaidumas.
